Žieminis Česnakas

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) – vienas iš seniausiai žinomų ir vartojamų augalų. Dėl aštraus specifinio kvapo, maistinių, gydomųjų ir dezinfekcinių savybių jie jau senovėje iš Vidurinės ir Pietvakarių Azijos paplito po visą Aziją, Afriką ir Europą. Vertingiausias komponentas česnakuose yra eteriniai aliejai, kurie suteikia ne tik aštrų skonį, kvapą, bet ir turi stiprų antiseptinį poveikį. Eterinių aliejų sudėtyje esantys fitoncidai naikina kenksmingus mikroorganizmus. Česnakuose yra angliavandenių – gliukozės, fruktozės, sacharozės, šiek tiek ląstelienos ir pektininių medžiagų, palyginti daug inulino. Baltymų česnakuose būna net 6-8 proc. Juose yra fosforo, kalio, geležies, sieros, jodo, vitamino C.

Žieminiai česnakai formuoja žiedstiebius. Stiebai užauga aukšti – iki 1-1,5 metro. Žiedynai sudaryti iš 4-200 orinių svogūnėlių, kurių skersmuo nuo 3 iki 10 mm. Oriniai svogūnėliai apsupti apvalkalu, kuris 2-3 kartus ilgesnis už žiedyną. Žiedyne žiedai neišsivystę, išsidėstę šalia orinių svogūnėlių. Česnakų augalai turi kuokštinę šaknų sistemą. Žieminiai česnakai suformuoja sudėtinį svogūną, susidedantį iš atskirų skiltelių, išsidėsčiusių viena eile aplink žiedstiebį.