Uosis

Uosis – lapuotis medis, aukštas, vešlus, 20–35 m aukščio (kartais iki 46 m). Kamieno skersmuo iki 2 m. Laja aukšta, kupoliška. Jaunų medžių žievė lygi, blyškiai pilka, vėliau tampa stora, suaižėjusi. Pumpurai juodi. Lapai 20–35 cm ilgio, sudėtiniai, plunksniški, sudaryti iš 7–13 lapelių. Paprastasis uosis sužaliuoja tik gegužės mėnesį, vėliau už kitus medžius. Uosio lapai taip pat nukrenta vieni pirmųjų, paprasta dar žali, nenugeltę. Sužydi anksti pavasarį, prieš sulapojant. Augalas neilgaamžis, retai išgyvena virš 250 metų, auga labai greitai.

Uosis taip pat priskiriamas prie kietų medžių ir yra populiarus Lietuvoje. Iš jo gaminami įrankių kotai, atsparumo reikalaujantys dirbiniai. Uosis puikiai tiks grėblių, kastuvų kotams, tačiau bus ne itin tinkamas smulkiems dirbiniams – kieta mediena vers paplušėti ją apdirbant ir gana didelės rieves bus sunku užlyginti norint pagaminti ką dailaus. Iš uosio neretai gaminamos ir slidės. Mediena vertinama nes yra kieta ir elastinga, džiūdama mažai susitraukia. Spalva gali būti tiek šviesi tiek tamsesnė, pilkšvos spalvos, dažnai –  šviesi su tamsesnėmis juostomis. Uosis mėgsta šviesias vietas, tačiau drėgnus dirvožemius. Uosį vasarą lengva pažinti iš tipiškų pailgų lapų. Mediena kaitri, neteršia kaminų. Uosio žievė ir lapai turi antioksidacinių savybių, todėl naudojama ir liaudies medicinoje. Kietumas – 4.0 (didesnis už ąžuolo).