Siauralapė Balžuva 

Siauralapė Balžuva – visžalis, žydintis, pusrutulio formos augalas. Auga lėtai: užauga iki 0,3 m. aukščio ir 0,6 m. pločio. 

Balžuvos krūmas neturi daug šakų, tačiau jos suaugs taip suformuodamos grumstą.

Lapeliai smulkūs, siauri, standūs, melsvai žalios spalvos. Žiedai varpelių formos, rausvos spalvos, žydi gegužės – birželio mėnesiais. Žiedynas – kekė. Žiedai baltos arba rausvos spalvos.

Balžuva siauralapė gerai auga rūgščiose, orui ir vandeniui pralaidžiose dirvose.

Patariama sodinti daliniame pavėsyje esančią vietą.

Auga Eurazijos ir Šiaurės Amerikos miškų ir tundros zonoje, durpingose pelkėse ir spygliuočių miškuose. Lietuvoje auga pelkėse ir durpynuose, rečiau supelkėjusiuose pušynuose.

Augalas nuodingas. Jo lapuose, jaunuose ūgliuose, žieduose yra toksinių medžiagų. Rytų Europoje šio augalo lapai buvo naudojami kailiams raugti ir audeklams dažyti. Anksčiau liaudies medicinoje balžuva buvo vartojama nuo reumato ir džiovos.