Serančiai

Serančiai (Tagetes L.) – astrinių (Asteraceae) šeimos vienmečiai ir daugiamečiai augalai, kilę iš subtropinių Amerikos žemyno sričių. Liaudiškai vadinami gvarzdikėliai.

Serenčių tėvynė laikoma Meksika. Meksikos miestuose serenčiais apsėti ištisi plotai. Šios gėlės savaime paplitusios Centrinėje Amerikoje, Argentinoje. Atradus Ameriką, serenčiai labai greitai paplito po visą pasaulį. Jų gentis pavadinta pusdievio Jupiterio anūko Tages vardu, kuris garsėjo savo grožiu ir pranašystėmis.
Tai 15-100 cm aukščio augalai. Nereiklūs, lengvai ištveria sausras, auga įvairioje dirvoje. Žydi pilnaviduriais ir paprastais, turinčiais specifinį kvapą žiedais, dėl to jų niekada nepuola kenkėjai.
Tai vienos ilgiausiai žydinčių gėlių – žydi nuo gegužės, iki vėlyvo rudens šalnų. O žiedai įvairiausių spalvų – geltoni, oranžiniai, rudi, citrininiai, margi, rausvi.

Gvazdikiniai serenčiai (Tagetes patula L.) dar vadinami aksomėliais arba rudaisiais gvazdikais. Užauga 15-60 cm. Ši rūšis labai paplitę. Žydi įvairių formų žiedynais. Pražysta po 50-80 dienų nuo sėjos ir žydi iki vėlyvo rudens. Stiebas nuo pagrindo šakotas, violetinis arba rausvai rudas. Spalvų skalė – nuo geltonos, oranžinės iki rudai raudonos. Tinka auginti gėlynuose kartu su kitomis vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis, dažnai auginami kapinėse, balkonuose. Šie, aukštesni gvazdikiniai serenčiai tinka skynimui.

Serentis – vaistas. Dėl savo įmantraus kvapo serenčiai vadinami gėlių-daržovių sanitarais. Serenčiai auginami po svogūninių gėlių arba tarp jų, kad išnaikintų žemėje kenkėjus ir ligas.
Serenčiai tinka ir maistui pagardinti, įvairioms salotoms papuošti. Dėl eterinio aliejaus serenčiai turi stiprų specifinį kvapą ir plačiai naudojami Lotynų Amerikos ir kai kurių Europos šalių virtuvėse. Gruzinams – tai vienas populiariausių prieskonių, naudojami išdžiovinti ir į miltelius susmulkinti žiedynai.