Lubinai

Lubinai – ankštiniai augalai, dirvožemį praturtinantys azotu ir pagerinantys jo struktūrą. Lubinai atvežti iš Šiaurės Amerikos, kurioje jie augo kaip daugiamečiai augalai, žydintys birželio ir liepos mėnesiais. Lubinai žydi melsvai žydrais žiedais, o taip pat juodais, violetiniais, rožiniais, geltonais, baltais bei įvairiaspalviais žiedais. Kiekvienais metais dekoratyvinių lubinų krūmeliai paauga į viršų, todėl kiekvienais metais šiuos augalus būtina mulčiuoti gausiai patręštu žemės mišiniu. Lubinus geriausia dauginti sėklomis, kurias reikia sėti rudenį arba anksti pavasarį, kai tik nutirps sniegas.

Gausialapis lubinas gražus – žydi mėlynomis ar purpurinėmis žiedų kekėmis – žvakėmis. Gausialapio lubino tėvynė – Šiaurės Amerika. Į Lietuvą šis augalas buvo atvežtas XX amžiaus pradžioje. Šie lubinai buvo sėjami pamiškėse žvėrių pašarui. Auginami dirvožemiui pagerinti. Iš šių lubinų prie miškų buvo sudaromos priešgaisrinės juostos. Gausialapiai lubinai buvo auginami darželiuose ir sodybose dėl grožio. Tačiau pastebėta, kad svetimas augalas mums ne tik nereikalingas, bet ir aplinkai kenksmingas. Mat paaiškėjo, jog šio augalo neėda nei gyvuliai, nei žvėrys. Šių lubinų sėklų nelesa paukščiai, negraužia pelės. Manyta, kad šie lubinai azotu pagerins dirvožemį. Pagerina, bet tik sau. Smarkiai plinta patys ir sunaikina aplinkinius augalus. Todėl gausialapis lubinas tapo naikintinu augalu. Net Europos Sąjunga mums kovai su lubinais skyrė pinigų.